Žaidimai kalbai lavinti

Kalbos lavinimas prasidėjo nuo pirmojo vaiko gyvenimo mėnesio: dainavau jai, niūniavau, mylavau, kalbame apie viską, kas supa...

Augo žaidimai – augo ir vaikelio žodžiai: iš pradžių vaikas verksmo intonacijomis parodė, ko nori, paskui leido pavienius garsus aaaa, oooo, garsų junginius gugugu, bababa, vėliau pradėjo tarti garsažodžius au au, miau miau, reikšminius žodžius mama, tėtė, dvižodžius sakinius, paskui sakiniai ilgėjo...

Kalbos lavinimo lobynai – neišsemiami, bet aš aprašysiu tuos, kurie mano mažylei buvo veiksmingiausi, įdomiausi ir davė akivaizdžios naudos.

Namų apyvokos daiktai

Jau nuo pat ankstyvos kūdikystės išnaudojome visą namie turimą amuniciją: puodus, šaukštus, plastikinius puodelius, lėkštes, siūlų kamuolius, audinių skiautes, kamštelius, sagas, kartono dėžes...

Nuolat pasakoju, koks daikto pavadinimas, kam jis reikalingas, kokia spalva, forma, kvapas, verdam sagų sriubas, šaukštelių košes, statom dėžių pilis – aukštas ir žemas, iš siūlų klijuojam tėčiui spalvotus ūsus... Viską veikiam kartu: plaunam indus, laistom gėles, tvarkom kapus, einam į bažnyčią...

 

Rezultatas: mano dukra praleido „kas čia?“ raidos etapą, nes jau žinojo savo aplinkos daiktus.

Paveikslėliai

Juos iš senų žurnalų gaminau pati ir nuolat kolekciją papildau. Kūdikystėje dukrą tik supažindinau su žvėrių, paukščių, gėlių, transporto priemonių pavadinimais. Kitoje paveikslėlio pusėje parašiau po eilėraštį ar dainelę, tad dabar dukra pati renkasi, apie ką jai skaityti. Taip pat paveikslėlius bandom rūšiuoti pagal tam tikras kategorijas: paukščiai, žaislai...

Rezultatas: Puikiai gamtoje atpažįsta ir įvardija gyvūnus, paukščius, išskiria transporto priemones.

Pirštukų žaidimai

Daug jų galima rasti internete ir spaudoje. Kol dukra dar nekalbėjo, stengiausi rodyti gestus: gerti, valgyti, skauda, didelis, mažas ir pan. Žaidėme pirštelių žaidimus – nuo įprastų katučių ir viru viru košių iki sudėtingesnių savo sugalvotų variantų.

 

(foto - šokio gestas, mažylei 9 mėn.)

Rezultatas: Mažylė labai anksti gestais parodydavo, ko nori. Nesudėtingų pirštukų žaidimų dabar sugalvoja ir pati, pvz., vienos rankos delniuke „slepia“ pirštukus sakydama: vienia, diu, tšy – nebė.

Dainelės

Dainos mūsų bute skamba labai dažnai. Mokomės spalvų – dainuojam spalvotas dainas („Raudonkepuraitės dainelė“, „Geltonų plytų kelias“...), skaičiuojam laiptus – dainuojam, rengiamės – dainuojam, tvarkomės – dainuojam, laukiam eilėje – dainuojam... Nesudėtingų dainelių sugalvoju kiekvienam gyvenimo atvejui (apie tai rašiau ankstesniuose savo straipsniuose), svarbu – kad būtų rimuotai ir į temą.

Rezultatas: Mažoji dainininkė jau įsiminė kai kurių dainų pirmuosius žodžius, pagriebusi kokį nors muzikinį instrumentą, pvz., šaukštelį, dainuoja valio, valio arba aaa pupa, supa tete, supa mama... Ką nors veikdama, pati niūniuoja melodijas.

Namų teatriukai

Dukra dar nesėdėjo, kai jai pradėjau rodyti nesudėtingus žaisliukų scenarijus – įsodindavau ją į automobilinę kėdutę, pakabindavau kelis spalvotus žaisliukus ir sukurdavau neilgus namudinius spektakliukus su pasisveikinimais, atsisveikinimais:

-         Labas, žirafa, draugaukim?

-         Labas, drambliuk, draugaukim.

-         Bet mudviems nesmagu, kvieskim daugiau draugų.

-         Kviečiam begemotą.

-         Labas, begemote, draugaukim?

-         O taip, žirafa, drambliuk, draugaukim!

Scenarijai auga kartu su vaiku, o man kaip ir dukrai smagu, nes turiu kur išnaudoti plepėjimo dovaną. Be to, mini spektakliukais savo mažylei parodau, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Rezultatas: Kalba lavinama pagal situaciją. Mažylė minkštus žaisliukus taip pat „įdarbina“.

 

Knygos

Apie jas rengiu atskirą įrašą, bet neabejoju, kad žinote, jog jam kasdien skaitant turtėja vaiko kalba, lavėja vaizduotė.