Kaip mokyti mažylius skaičių

Neužginčysi – vaikams patinka žaisti, taigi, pasitelkus žaidimus, mažylius iki dviejų metų jau galima mokyti skaičių. Štai, keletas būdų:

Kiekviename žingsnyje skaičiuokite. Pradžioje – iki dviejų, vėliau – iki trijų ir t.t. Pvz., vaikščiodami lauke sakykite: „Štai, viena varna, dvi varnos“, „Vienas vaikas ir mama – tai du“, „Aš – vienas, tu – tai du, tėvelis – trys, mes jau būrys“. Įvardydami objektų skaičių, nepamirškite atlenkti tiek pirštų – vaikai geriau įsimena vaizdinę informaciją.

Pasidarykite kartonines korteles su skaičiais ir objektais: pvz., nupieškite vieną obuolį, kamuolį ar kokį kitą objektą ir aiškiai prie objekto parašykite skaičių 1, ir t.t. Nepersistenkite – pradžiai užteks ir 5 kortelių.

Patys pasidarykite arba paieškokite internete mokomųjų skaidrių – jų būna spalvingų, su judančiais objektais, todėl puikiai patraukia mažylių dėmesį.

Skaičiams mokyti tinka rūšiavimo žaidimai. Pvz., galima ieškoti batų, kojinių ar pirštinių porų, nuolat kalbant apie skaičių du: „Suraskime dar vieną raudoną batą. Tu turi dvi kojytes, tai turi būti du vienodi batukai. Štai, vienas, du.“ Mokantis skaičių, didesnių už dvejetą, pasirinkite, pvz., po tris vienodas sagas, tušinukus, pasidarykite tris popierinius lėktuvėlius. Vienodus daiktus vaikas turi sudėti į atskiras krūveles, o jūs savo ruožtu skaičiuokite, skaičiuokite, skaičiuokite...

Nepamirškite pirštukų žaidimų! Jų būna pačių smagiausių ir įvairiausių. Pvz., „trys pirštukai, du pirštukai, vienas pirštas – ir nebėr“ (rodote tris pirštukus, paskui – du, vieną, o kai užlenkiate visus tris, paslepiate ranką už nugaros). Šis žaidimas – iš Irenos Steišūnienės knygos „Dainuojantys piršteliai“, bet daug žaidimų galima rasti ir internete.

Neabejotina – vaikai geriau įsimena eiliuotą kalbą, taigi ne tik sakykite vaikams eilėraštukus apie du batus, dvi akeles ir pan., bet ir patys eiliuokite apie skaičius kiekviename žingsnyje. Kai lipame laiptais, aš, pvz., savo mažylei nuolat sakau tokį eilėraštuką.

Vienas, du – mums smagu

Trys, keturi – daina graži

Penki, šeši – pati lipi

Septyni, aštuoni – gerai gyveni

Devyni, dešimt – tu mane neši.

Smagių Jums skaičių su savo mažyliais!

Stambiosios motorikos lavinimas

Vaikai – mažieji mėgdžiotojai. Lavindami stambiąją motoriką, būtinai tuo pasinaudokite.

Rytais dar lovoje minkite įsivaizduojamą dviratį – bus maža rytinė mankštelė. Mindami galite sakyti tokį eilėraštuką:

Minam, minam dviratuką

Minam smarkiai į kalniuką

Minam, minam pedalus

Ir važiuojam į Šiaulius.

Iš pradžių „minkite“ lėtai, vėliau „mynimą“ spartinkite.

Vaizduokite, ką veikia įvairūs gyvūnai. Būkite išradingi! Kone kiekvieną gyvūną galima „įvaizdinti“, tik pasitelkite sumanumą. Gyvūnus vaizduoti vaikai ypač mėgsta.

Antis – eikite atsitūpę ir sakykite tokį eilėraštuką:

Krypu, krypu aš antelė

Krypu, krypu per pievelę

Krypu, krypu, kre, kre, kre

Aš antelė, aš maža.

Zuikis – straksėkite ant dviejų kojų, dainuodami dainelę:

Aš zuikelis stryku straku

Šokinėju sau be batų

Šok su manimi kartu

Per šiltas balas ir tu.

Meška – išskėskite rankas ir lėtai dideliais žingsniais lepečkokite storu balsu sakydami:

Aš meškutė lepečkojė

Pas bites medaus žygiuoju

Duos bitelės man statinę

Smaližiausiu avietyne.

Kregždė – rankas atmeskite atgal padarydami tarytum įkirptą uodegą ir lėkite, kiek kojos neša:

Vyt kregždelė uodegėlę

Ir padangėn pasikėlė

Štai, lekioja, štai, lekioja

Sparneliu linksmai mosuoja.

Jei gyvenate daugiaaukštyje, lipkite laiptais. Su vaiku kopkite aukštyn tiek, kiek leidžia vaiko galimybės – iki trečio ar aštunto aukšto. Žemyn leistis galite liftu – tai vaikui bus maža atrakcija. Kai įveiksite visus daugiabučio aukštus – užduotį sunkinkite. Sakykite, kad esate du keliautojai, kopiantys į Everestą, ir jums reikalingas bagažas. Tegul vaikas pasiima kuprinę ir į ją ką nors įsideda – vandens buteliuką, žaislą ar knygą, juk nešant nešulį lipti sunkiau.

Daug vaikščiokite pėsčiomis. Vežimo geriau neimkite, nes jei jis bus, vaikas būtinai juo pasinaudos. Kad nenusibostų tas pats maršrutas savam rajone, autobusu pavažiuokite kelias stoteles, išlipkite ir pareikite. Arba kaitaliokite ėjimą pėsčiomis ir važiavimą autobusu: nuvažiuojate iki tolimiausios stotelės, paeikite dvi stoteles, sėskite į autobusą ar troleibusą, pavažiuokite kelias stoteles, išlipkite, paeikite ir t.t. Į kelionę galite pasiimti sumuštinių, gėrimo, mėgstamą vaiko žaislą.

Žaiskite su kamuoliais. Štai keletas variantų:

Iš senų dėžių pasidarykite krepšį ir iš tam tikro atstumo meskite į jį kamuolius – taip lavinsite ne tik vaiko rankyčių raumenukus, bet ir koordinaciją.

Sudėkite kamuolius tam tikru atstumu vienas nuo kito ir parodykite vaikui, kaip juos apibėgti – galima ratu, zigzagais, peršokti, ar dar kaip sugalvosite.

Išmėtykite kamuoliukus po pievelę, įduokite vaikui maišelį ar krepšį ir tegul jis juos surenka.

Iš didelės dėžės nuo buitinės technikos pasidarykite vartus ir žaiskite futbolą – tegul be taisyklių, tegul mažylis ne visada pataikys įspirti kamuolį, kur reikia, bet kad bus smagu – aš jums pažadu.

Būkite gamtoje veiklūs:

Vartykitės ant žolės kartu su savo vaiku: šliaužkite, ropokite gaudydami vienas kitą, sėlinkite kaip tigrai ir pan.

Po lietaus būtinai pašokinėkite su vaiku per balas, patrepsėkite baloje ištaškydami ją į šalis, apibėkite balas...

Jei rengiate pikniką miške, tegul šakas laužui pagal savo galimybes neša ir vaikai.

Papasakokite, kaip jūs lavinate vaiko stambiąją motoriką. Idėjų niekada nebus per daug!

Mokomės spalvų – raudona

Vaikai pirmiausia įsimena pagrindines spalvas: raudoną, mėlyną, žalią ir geltoną, tad mokytis reikia pradėti nuo jų. Žemiau pateikiu keletą nenuobodžių mokymosi būdų.

Pas mus šiandien – raudona diena, taigi šios spalvos bus daug... daugiau... daugiausia! Mes piešėme ausų krapštukais guašu, bet taip pat galima rinktis raudoną pieštuką, kreidelę ar flomasterį. Panaudojome net raudonus butelių kamštelius – juos nutepliojome ausų krapštukais ir ant lapo darėme apvalius atspaudus. Vandenį pylėme taip pat į raudonos spalvos indą. Iš žaislų dėžės išrinkome raudonos spalvos kaladėles, žaislus ir sustatėme visame kambaryje kaip dekoracijas. 

Raudona diena negali apsieiti be raudonų pasakų ar eilėraščių, todėl skaitėme „Raudonkepuraitę“ ir eilėraštį „Pomidoras“ (gaila, nežinau autoriaus):

Vai koks storas, vai koks storas
Raudonskruostis pomidoras.
Jam saulutė žandus dažė,
O lietutis gerti nešė.
Tik nelieskit jo daržely

Jis ko gero sprogti gali.

Taip pat į temą tiko kažkada vaikystėje mano kurtas eilėraštis apie braškes:

Mano brolis valgo braškę

Vakar vakare nuraškė

Vienas valgo – man neduoda

Tuoj aš vysiu jį su šluota.

Braškė raudona, graži

Ir manau, labai gardi

Erzina mane begėdis

Nežinau aš, kur man dėtis.

Nuėjau ir aš braškiauti

Noriu baisiai braškių gauti

Dvi radau – ėmiau derėtis

Gal gi apsikeis begėdis?

Iš pradžių pasakė „Ne“

Pažiūrėjo į mane...

Jis man vieną – aš jam dvi

Braškė ši tikrai gardi!

Logiškai mąstant, kokio dydžio turėjo būti ta taip trokštama braškė, jei brolis ją valgė dvi dienas?..  J

Būtina pasitelkti į pagalbą raudonos spalvos daineles. Mums šį kartą puikiausiai tiko Saulės vaikų „Raudonkepuraitės dainelė“, Gintarės „Boružėlė“, N. Ščiukaitės „Skinsiu raudoną rožę“.

Spalvotomis dienomis labai praverčia lipnūs užrašų lapeliai – šį kartą ant lapo klijavome raudonus. Tiksliau, daugiau klijavau aš pati, nes mano mažylei lapeliai lipo ne prie lapų, bet prie pirštų, paskui – prie žandų ir kaktos.

Žiemą surasti raudonspalvių vaisių ar daržovių – sudėtinga, taigi visai raudonai dienai užbaigti užteko obuolių iš tėvuko sodo ir pomidorų iš turgaus. Kol dukrytė valgė, aš dainavau:

Štai, raudonas pomidoras

Štai, raudonas pomidoras

Štai, raudonas pomidoras

Valgai jį gardžiai.

Štai, raudonas obuoliukas

Štai, raudonas obuoliukas

Štai, raudonas obuoliukas

Valgai jį gražiai.

Nors neplanuotai, bet pietūs – jautienos plovas – taip pat buvo į temą, tad mažylei leidau įspausti į puodą pomidorų padažą.

Dabar prisižaidusi iki soties mano panelė, tikiuosi, sapnuoja raudonus sapnus ;)

Žaislai iš šiukšlių

Kai lauke šalta, savo mažuosius reikia užimti įdomiai ir prasmingai. Tam galima panaudoti netikėčiausius daiktus. Taip jau išėjo, kad šiomis dienomis pas mus atkeliavo nauja skalbimo mašina, tad liko dideli jūros putos lakštai. Vieną idėją man pasufleravo pati dukra – atsisėdo ant to lakšto, įsikibo ir sako „brrm, brrm“ (vežk). Pavėžinau – patiko. Vėliau, kol ji po namus vežiojo savo kirminą, aš prisiskutau bulvių.

Beskutant bulves, šovė į galvą mintis, jog lakštas puikiausiai tinka piešti, nes turi rėmelius, tad mažoji dailininkė įsijautusi nepripieš ant grindų.

Štai koks išėjo rezultatas.

Su didesniais vaikais iš akmenėlių, sagų ar kruopų galima paveikslui padaryti rėmelius – mano dukra kol kas su klijais nedraugauja, tai apsiėjom be jų.

Šį paveikslą pavertėme lėlės lova – tereikėjo įtiesti vystyklą.

Prie lėlės sugalvojo prigulti ir mažylė. Vietos užteko abiems. 

Kas dar? Išsitraukėme iš spintos išaugtų drabužėlių dėžę. Mažoji drabužius iškrovė, bandė jais rengti lėlę, o aš, nors kambarys atrodė kaip po karo, džiaugiausi, kad tai – puiki mankšta pirštukams. 

Liko tik pasimatuoti dėžę – įsitikinau, kad uždaras erdves vaikai tikrai mėgsta. Na, gerai jau, gerai, ne visai uždaras: tas įplyšimas šone – žaidimų rezultatas.

Žaidimai su vaikais iki dviejų metų

„Labas ir ate”

Vaikai mėgsta kartojimus. Tuo pasinaudojant, galima mažylius išmokyti daugybės dalykų. Kad vaikai skirtų paros laiką, kas rytą pasisveikinkite, kas vakarą atsisveikinkite su visais jums patinkančiais gamtos ar namų objektais. Geriausia tais pačiais žodžiais ir ta pačia tvarka, nes vaikai iš esmės yra konservatoriai ir geriau jaučiasi žinodami veiksmo seką. Mes turime tokius savo ryto ir vakaro eilėraštukus:

Ryto                                                                              Vakaro

Labas rytas, saule, labas, labas, labas                          Ate, ate, saulyte, ate, ate, ate

Ir maži žaisliukai, labas, labas, labas                            Ir jums, mieli žaisliukai, ate, ate, ate

Labas ir žolele, labas, mašinėle,                                   Ate sakau dainelėms, ate ir mašinėlei

Labas, autobuse, labas, pasakėle.                                 Ate, ate, spintele, ate, palangių gėlės.

Veiksmingiausia pasisveikinant ir atsisveikinant mojuoti, žiūrint į objektą, apie kurį kalbama. Nemanykite, kad vaikams tie patys eilėraščiai pabosta. Priešingai, kartojant įtvirtinamos sąvokos. Po kurio laiko pastebėsite, kad vaikas pats pastebi jam rūpimus dalykus ir pasisveikinti / atsisveikinti pradeda su visais akiračio objektais. Jums belieka tik įvardinti daiktus, į kuriuos nukreiptos vaikelio akys, ir džiaugtis vaiko pastabumu, nes mažylis pradės sveikintis su katinais, paukščiais, žmonėmis, atsisveikins su nuvažiuojančiu miesto autobusu...

„Labanaktuko dainelė“

Jūs, tėveliai, šia dainele nušausite du zuikius – paruošite savo mažylį kelionei į sapnų karalystę ir pakartosite kūno dalių pavadinimus, o mažylis puikiai leis laiką, mėgaudamasis jūsų artumu. Dainuokite apie visas kūno dalis (nuo viršaus žemyn), paliesdami ar pakutendami tą kūno dalį, apie kurią dainuojate. Nei melodija, nei ritmas nėra svarbu. Taip pat nesvarbu įmantrios frazės ar eilėdara – svarbu viską daryti iš širdies.

Labanaktis, plaukučiai, labanaktis, labanakt,

Labanaktis, kaktyte, labanakt tau ir šiąnakt.

Akytės ir nosyte, labanaktis, labanakt.

Skruostukai ir lūpytės, ir jums tariu labanakt.

Barzdutei ir kakliukui, labanaktis, labanakt,

Petukai jūs mažiukai, ir jums tariu labanakt...

Dainuodami apie pirštukus, galite įvardinti kiekvieno iš jų pavadinimus (nykštys, smilius, didysis, bevardis, mažylis), švelniai pamasažuodami, paglostydami... Apie pirštukų masažo naudą, neabejoju, jau žinote J

Mano mažylė labai dažnai užmiega ties keliukais, rečiau – ties bamba J

„Auklėjamieji paveikslėliai“

Vaikai siaubingai nemėgsta, kai jiems kažkas liepiama: „Neik ant kelio“, „Nemušk draugo“... Tokių negalima situacijų – daugybė. Kaip auklėjimą padaryti įdomesnį? Iš žurnalo išsikirpkite arba iš knygų nusikopijuokite paveikslėlių, kuriuose vaizduojamos įvairios „blogos“ situacijos: ant kelio žaidžia vaikai, mušasi berniukai ir pan. Suklijuokite paveikslėlius ant kartono, sudėkite į įmautes ir susekite – bus sava situacijų knygelė. Knygelę laikykite vaikui pasiekiamoje vietoje. Vartydami knygelę trumpai pasakokite apie situaciją: „Matai, vaikai žaidžia ant gatvės? Kas gi žaidžia ant gatvės? Gatve važiuoja mašinos. Žaisti reikia žaidimų aikštelėje. Nu, nu, nu vaikams!“ Būtinai naudokite kūno kalbą – skėstelėkite rankomis, klausdami, kas žaidžia ant gatvės, pagrūmokite pirštu, sakydami „nu, nu, nu“, nes vaikai gestus pradeda naudoti greičiau nei kalbą. Kuo šis žaidimas patrauklus vaikams? Vaikas yra situacijos stebėtojas, ne dalyvis, todėl liepimai netaikomi konkrečiai jam, jis taip pat gali grūmoti blogai besielgiančiam...

„Į garažą – šmurkšt“

Aprengti vaikus kartais būna didelė kančia. Jie visada turi daug reikalų, lekia, skuba ir... pyksta, kad trukdai su tokiom smulkmenom, kaip megztinis ar pirštinės. Renkimės kūrybiškai! Mes turime sugalvoję nesudėtingą dainelę – mano mažylė galvoja, jog žaidžiame, o aš galiu ramiai aprengti savo judruolę.

Šmurkšt galvytę į garažą

Į megztinį mažą, mažą

Šmurkšt dešinė, kairė rankytė

Į geltonas rankovytes.

Įvažiuoja ir kojytės

Į šiltas, gražias kelnytes.

Kepurėlė bravo, bravo

Ant galvytės užvažiavo.

Pirštinukės jaukios, jaukios

Jau mažų pirštukų laukia...

Žodžius galima dainuoti ir rimuoti pagal situaciją. Būna, kad mažylė atsisako mautis pirštines. Tada apsimauti jas bandau aš pati. Dažniausiai suveikia „čia mano“ teorija, ir pirštinės vis tiek atsiduria ten, kur turi būti J

„Stebuklinga skraistė“

Žaidimui reiks kokio nors didelio, tvirto audeklo: rankšluosčio, apkloto ar užtiesalo. Jis gali virsti bet kuo – galimybės neišsemiamos.

Pasodinkite vaiką ant audeklo ir švelniai tempkite, imituodami automobilio burzgimą – po kurio laiko vaikas pats tokiu būdu „vėžins“ lėles, minkštus žaislus... 

Ant audeklo paguldykite vaiką, dviese suimkite audeklą už galų, palinguokite – bus puikiausios sūpynės jūsų mažyliui.

Uždenkite audeklu staliuką, palįskite po juo kartu su mažyliu ir žaiskite – turėsite puikiausią žaidimų namelį.

Pasislėpkite po audeklu arba paslėpkite kokį nors vaiko mėgstamą žaislą – lavinsite vaiko atmintį.

Apsigobkite audeklu, pasileiskite greitą muziką ir lakstykite po kambarius, ištiesę rankas į šalis – būsite pats gražiausias kada nors matytas vėjas savo vaikui.

„Atradimų skrynelė“

Šiam žaidimui tinka įvairių dydžių dėžės: nuo batų, buitinės technikos, puodų, net degtukų dėžutės... Tris-keturias dėžes mažėjančia tvarką (matrioškos principu) sudėkite viena į kitą. Į mažiausią dėžutę, kurią mažylis „išlukštens“ paskutinę, dėkite mažą, mielą „atradimą“: sausainį, saldainį, segę į plaukus, kamuoliuką ar kaštoną. Pagrindinę – didžiausią dėžę perriškite kaspinu – vaikams juk patinka išpakuoti dovanas. O maži piršteliai turės darbelio.