Mokomės spalvų – raudona

Vaikai pirmiausia įsimena pagrindines spalvas: raudoną, mėlyną, žalią ir geltoną, tad mokytis reikia pradėti nuo jų. Žemiau pateikiu keletą nenuobodžių mokymosi būdų.

Pas mus šiandien – raudona diena, taigi šios spalvos bus daug... daugiau... daugiausia! Mes piešėme ausų krapštukais guašu, bet taip pat galima rinktis raudoną pieštuką, kreidelę ar flomasterį. Panaudojome net raudonus butelių kamštelius – juos nutepliojome ausų krapštukais ir ant lapo darėme apvalius atspaudus. Vandenį pylėme taip pat į raudonos spalvos indą. Iš žaislų dėžės išrinkome raudonos spalvos kaladėles, žaislus ir sustatėme visame kambaryje kaip dekoracijas. 

Raudona diena negali apsieiti be raudonų pasakų ar eilėraščių, todėl skaitėme „Raudonkepuraitę“ ir eilėraštį „Pomidoras“ (gaila, nežinau autoriaus):

Vai koks storas, vai koks storas
Raudonskruostis pomidoras.
Jam saulutė žandus dažė,
O lietutis gerti nešė.
Tik nelieskit jo daržely

Jis ko gero sprogti gali.

Taip pat į temą tiko kažkada vaikystėje mano kurtas eilėraštis apie braškes:

Mano brolis valgo braškę

Vakar vakare nuraškė

Vienas valgo – man neduoda

Tuoj aš vysiu jį su šluota.

Braškė raudona, graži

Ir manau, labai gardi

Erzina mane begėdis

Nežinau aš, kur man dėtis.

Nuėjau ir aš braškiauti

Noriu baisiai braškių gauti

Dvi radau – ėmiau derėtis

Gal gi apsikeis begėdis?

Iš pradžių pasakė „Ne“

Pažiūrėjo į mane...

Jis man vieną – aš jam dvi

Braškė ši tikrai gardi!

Logiškai mąstant, kokio dydžio turėjo būti ta taip trokštama braškė, jei brolis ją valgė dvi dienas?..  J

Būtina pasitelkti į pagalbą raudonos spalvos daineles. Mums šį kartą puikiausiai tiko Saulės vaikų „Raudonkepuraitės dainelė“, Gintarės „Boružėlė“, N. Ščiukaitės „Skinsiu raudoną rožę“.

Spalvotomis dienomis labai praverčia lipnūs užrašų lapeliai – šį kartą ant lapo klijavome raudonus. Tiksliau, daugiau klijavau aš pati, nes mano mažylei lapeliai lipo ne prie lapų, bet prie pirštų, paskui – prie žandų ir kaktos.

Žiemą surasti raudonspalvių vaisių ar daržovių – sudėtinga, taigi visai raudonai dienai užbaigti užteko obuolių iš tėvuko sodo ir pomidorų iš turgaus. Kol dukrytė valgė, aš dainavau:

Štai, raudonas pomidoras

Štai, raudonas pomidoras

Štai, raudonas pomidoras

Valgai jį gardžiai.

Štai, raudonas obuoliukas

Štai, raudonas obuoliukas

Štai, raudonas obuoliukas

Valgai jį gražiai.

Nors neplanuotai, bet pietūs – jautienos plovas – taip pat buvo į temą, tad mažylei leidau įspausti į puodą pomidorų padažą.

Dabar prisižaidusi iki soties mano panelė, tikiuosi, sapnuoja raudonus sapnus ;)