Kategorijos

2011 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

kamšteliai kamšteliukai


Tikriausiai visi žinome apie smulkiosios motorikos lavinimo naudą. Taigi kad nereiktų pirkti brangių žaislų, su kuriais vargu ar mažasis tyrinėtojas žais, prisirinkime įvairių spalvų ir formų kamštelių: nuo limonado, pieno, „Kubuš“ sulčių... Mano mažylei labai patinka visus kamštelius dėti į penkių litrų talpos butelį, meta juos kantriai po vieną. Arba sumeta juos į dėžę ir supa kaip vaikus, arba veža įdėjusi į savo stumduką, arba nešiojasi krepšyje ar kibirėlyje... Pastebėjau, kad Meda jau pradeda kamštelius rūšiuoti – į atskirą krūvelę deda „Kubuš“ sulčių kamštelius. Ateityje tikiuosi, kad rūšiuos pagal spalvas, formą... Be to, kamštelius žaidimų pasaulyje galima paversti pinigais – vaikas mokysis skaičiuoti. Kai mažoji ūgtelės, pradursim kamšteliuose skylutes, tad mažoji galės verti karolius. Kamšteliai – puikus, nieko nekainuojantis žaislas. Pabandykite ;)

2011 m. lapkričio 2 d., trečiadienis

Žaidimas „Žnybu, žnybu, žnybinai“

Paaugusiems vaikučiams sunku išlaukti, kol mama pakeis sauskelnes, taigi sugalvojau sauskelnių dainelę, kuri padeda ne tik nukreipti dėmesį, bet ir išmokyti mažąją judruolę kūno dalių pavadinimų. Dainuojame tokius žodžius, atitinkamai atlikdami įvardijamus dainoje veiksmus:

Žnybu, žnybu, žnybinai
Šlaunis žnaibo žąsinai (žinoma, nežnybkit stipriai)
Pastuksena keliukus
Pabarbena kulniukus
Pakutena padukus
Pakedena pirštukus
Žnybu, žnybu, žnybinai
Blauzdas skabo žąsinai.

2011 m. spalio 27 d., ketvirtadienis

žaidimas "gal žinai?"

Nepaneigsi – vaikams patinka slėpynės. Jie patys slepiasi ir viską slepia: telefonus, raktus, žaislus... Kodėl tuo nepasinaudojus, mokantis baldų, kūno dalių ir kitokių objektų pavadinimų? Taigi kai vaikas paslepia žaislą, sakykite „Kur dingo žaislas? Tuk, tuk, tuk, kėdute, gal tu matei? (sakydami pabeldžiate į kėdę, kad vaikas suprastų, į kokį objektą kreipiamasi). Tuk, tuk, tuk, staliuk, gal tu matei žaislą?“ Taip klausinėkite tol, kol vaikas iš to džiaugsmo, kad tik jis vienas žino, kur žaislas, ištrauks paslėptą daiktą. Vienu metu geriausia „paklausti“ trijų-keturių daiktų – tada vaiko galvelėje lieka pavadinimai. Po kurio laiko vaikutis pats paslėpęs daiktą bels į stalą, grindis ar kojinę.

Žaidimas "padainuokim iš vaizdų"


Pasidarykite kartonines korteles su objektais, apie kuriuos yra dainų, pvz., boružė (G. Karaliūnaitės „Boružėlė septyntaškė“), namelis (Telebimbam „Namelis“), suknelė (Telebimbam „Mamos suknelė“), voras (Telebimbam „Voras“) ir t.t. Senuose žurnaluose tikrai rasit daug paveikslėlių. Ant kiekvienos kortelės parašykite pirmąją objekto raidę arba visą žodį. Visas korteles sudėkite į vieną kokį nors daiktą, kurį jūsų vaikas visada galėtų pasiekti (mašiną ar maišą). Kai vaikas ima namelio kortelę, dainuokite namelio dainą, kai lapės kortelę – lapės. Galite dainomis paversti net eilėraštukus, pvz., „Uti ti ti šalta/ skundžiasi ruduo/ kas pasius man paltą/ kas kepurę duos“, jei kortelės objektas yra paltas arba kepurė. Šio žaidimo esmė – kartojimas. Pati paveikslėlius pradėjau savo mažajai rodyti ir sieti su dainomis jau labai anksti, kai jai buvo vos keturi mėnesiai. Dabar ji išgirdusi kalbant apie televizorių, suknelę, namą ir pan., atneša reikiamą kortelę ir sako „lia lia lia“, knygoje pamačiusi boružę ar kitą pažįstamą objektą, neša kortelę su tuo objektu. Kam reikia užrašyti kortelėje pavadinimus? Kad vaikas matytų ne tik vaizdą, bet ir spausdintą žodį, juk nuo to ir prasideda mokymasis skaityti.

2011 m. gegužės 31 d., antradienis

vaiko žaislai

Daug kas sakys, kad esu bloga mama, nes neperku savo vaikui kvaksinčių, cypiančių, blizgančių, judančių, karkiančių žaislų. Kodėl? Nes vaikams žaislai greitai atsibosta, o kvarksinčių daiktų daugiau niekur nepritaikysi. Man atrodo, jog daug naudingiau ir vaikui, ir mamai - sugalvoti naujus vieno žaislo pritaikymo variantus. Iš to abi pusės išpeša naudos: vaikui žaislas ''atsinaujina", o mamos kūrybiškumas lavėja. Pademonstruoti savo idėjai pasirinkau paprastą sumaunamų žiedų bokštelį.


Taigi pats paprasčiausias žiedų pritaikymas - neįprastas jų vėrimas po vieną ir poromis.



Jei turite lėlę-pirštinę, galite papuošti ją žiedais ir vaidinti, kas jums šauna į galvą.




Arba papuošti savo ranką ir žaisti pirštukų žaidimus. (Juostelė nuotraukoje - tai atšvaitas-juostelė)




Iš žiedų ir pigios gėlės, parduodamos kiekviename prekybos centre galima padaryti gražiausią kirminą.



Iš gėlės, nedūžtančio indo ir žiedų galite padaryti vazą su gėlėm.





Kad vaikas išmoktų į/iš sąvokas, galima pritaikyti kiaušinių dėžutę. Labiausiai mano mažylei patinka atidaryti dėžutę ir joje rasti radinių...


Daug žaislų parduodama vaikams rišti prie lovelės ar vežimėlio. Bet! Žiedus taip pat galima pritaikyti :) Pirmuoju atveju žiedai suveriami ant nuimamos lovelės lazdelės - prabudusi Meda mėgsta juos krapštinėti, o aš dar nusnaudžiu minutėlę.



Ant vežimėlio kartais virvele taip pat pririšu žiedus - juos vaikui labai smagu sukinėti. O kambaryje žaidžiame tokį žaidimą: laikau vieną virvelės galą, Medai duodu kitą ir mokomės sukti. Žinoma, juoko sukelia, kai tie žiedai paleidus vieną virvelės galą pabyra :)


Iš senos kepurės su raišteliais ir žiedų galima pagaminti sūpynes žaisliukui. Medai labai patinka žaisliukus supti, o man patinka, kad kol ji supa, aš galiu, tarkim, prisiskusti bulvių ;)



Žiedų panaudojimo galimybės - neišsemiamos. Čia pavaizduoti keli būdai, tačiau juos galima mėtyti pievoje į nusibrėžtą apskritimą su didesniu vaiku, plukdyti ir t.t. Būkite išradingi.




2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis

Susipažinkim :)

Esu mama Vaiva. Auginu dukrelę Medą. Rašyti jai pradėjau dar tada, kai ji buvo Medukė-pilvinukė. Štai pirmasis eilėraštis jai, lauktajai...

Tau, mažyte, gerumą sudėjom
sklidinai sklidinai siuntinukan:
meilę savo, ramybę, švelnumą,
kad sūpuotumeis mano pilvuke.

Lyg hamake, lyg pienžiedžių pievoj,
debesy įsisupus į vėją,
be audrų, apkabinta ir glostoma
kaip mažytė vidurnakčio fėja.

Tau, mažyte, sudėjome meilę
ir laukimą, ir ilgesį tylų.
Pasibelsk, pasibelsk, kad atėjo
siuntinys pas tave. Bučkis. Mylim.

Kodėl katutės ladutės? :) Todėl kad mūsų šeima - ''internacionalinė": aukštaitės ir žemaičio junginys. Aukštaitijoje plojama katučių, Žemaitijoje - ladučių :)Turiu daug idėjų, ką galima veikti su vaikais, kaip ugdyti juos žaidžiant - dalinuosi.