Pasidarykite kartonines korteles su objektais, apie kuriuos yra dainų, pvz., boružė (G. Karaliūnaitės „Boružėlė septyntaškė“), namelis (Telebimbam „Namelis“), suknelė (Telebimbam „Mamos suknelė“), voras (Telebimbam „Voras“) ir t.t. Senuose žurnaluose tikrai rasit daug paveikslėlių. Ant kiekvienos kortelės parašykite pirmąją objekto raidę arba visą žodį. Visas korteles sudėkite į vieną kokį nors daiktą, kurį jūsų vaikas visada galėtų pasiekti (mašiną ar maišą). Kai vaikas ima namelio kortelę, dainuokite namelio dainą, kai lapės kortelę – lapės. Galite dainomis paversti net eilėraštukus, pvz., „Uti ti ti šalta/ skundžiasi ruduo/ kas pasius man paltą/ kas kepurę duos“, jei kortelės objektas yra paltas arba kepurė. Šio žaidimo esmė – kartojimas. Pati paveikslėlius pradėjau savo mažajai rodyti ir sieti su dainomis jau labai anksti, kai jai buvo vos keturi mėnesiai. Dabar ji išgirdusi kalbant apie televizorių, suknelę, namą ir pan., atneša reikiamą kortelę ir sako „lia lia lia“, knygoje pamačiusi boružę ar kitą pažįstamą objektą, neša kortelę su tuo objektu. Kam reikia užrašyti kortelėje pavadinimus? Kad vaikas matytų ne tik vaizdą, bet ir spausdintą žodį, juk nuo to ir prasideda mokymasis skaityti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą