Kai lauke šalta, savo mažuosius reikia užimti
įdomiai ir prasmingai. Tam galima panaudoti netikėčiausius daiktus. Taip jau
išėjo, kad šiomis dienomis pas mus atkeliavo nauja skalbimo mašina, tad liko
dideli jūros putos lakštai. Vieną idėją man pasufleravo pati dukra – atsisėdo
ant to lakšto, įsikibo ir sako „brrm, brrm“ (vežk). Pavėžinau – patiko. Vėliau,
kol ji po namus vežiojo savo kirminą, aš prisiskutau bulvių.
Beskutant bulves, šovė į galvą mintis, jog lakštas puikiausiai
tinka piešti, nes turi rėmelius, tad mažoji dailininkė įsijautusi nepripieš ant
grindų.
Štai koks išėjo rezultatas.
Su didesniais vaikais iš akmenėlių, sagų ar kruopų galima
paveikslui padaryti rėmelius – mano dukra kol kas su klijais nedraugauja, tai
apsiėjom be jų.
Šį paveikslą pavertėme lėlės lova – tereikėjo įtiesti
vystyklą.
Prie lėlės sugalvojo prigulti ir mažylė. Vietos užteko
abiems.
Kas dar? Išsitraukėme iš spintos išaugtų drabužėlių dėžę.
Mažoji drabužius iškrovė, bandė jais rengti lėlę, o aš, nors kambarys atrodė
kaip po karo, džiaugiausi, kad tai – puiki mankšta pirštukams.
Liko tik pasimatuoti dėžę – įsitikinau, kad uždaras erdves
vaikai tikrai mėgsta. Na, gerai jau, gerai, ne visai uždaras: tas įplyšimas
šone – žaidimų rezultatas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą